12. „Tačiau dabar, – tai VIEŠPATIES žodis, –grįžkite pas mane visa savo širdimi,pasninku, verksmu ir raudojimu;
13. persiplėškite širdis,o ne drabužius“.Grįžkite pas VIEŠPATĮ, savo Dievą,nes jis maloningas ir gailestingas,kantrus ir kupinas gerumo,pasirengęs atleisti, o ne bausti.
14. Kas žino, ar jis vėl neatleisir nepaliks palaiminimo –javų atnašų ir liejamųjų aukų VIEŠPAČIUI, jūsų Dievui?
15. Pūskite ragą Sione,skelbkite pasninką,sušaukite į iškilmę bendriją!
16. Sutelkite tautą,paaiškinkite susirinkimui.Sukvieskite senelius,surinkite mažutėlius,net žindomus kūdikius.Jaunikis tepalieka savo kambarį,o jaunoji – savo pavėsinę.
17. Tarp prieangio ir aukuroteverkia kunigai, VIEŠPATIES tarnai.Tesako: „Pasigailėk, VIEŠPATIE, savo tautos,nepadaryk savo paveldo pajuoka,priežodžiu tautoms.Kodėl tautos turėtų sakyti:‘Kurgi jų Dievas?’“
18. VIEŠPATS karštai susirūpino savo kraštuir pasigailėjo savo tautos.
19. Atsakydamas savo tautai, VIEŠPATS tarė:„Tikėkite manimi, atsiųsiu jumsgrūdų, naujo vyno, aliejaus,ir būsite sotūs.Niekuomet nebedarysiu jūsų pajuoka tautoms.
20. Kariauną iš šiaurės nutolinsiu nuo jūsų,išvarysiu ją į išdegintą ir apleistą kraštą,jos priekinius spiečius – į Rytų jūrą,o užpakalinius spiečius – į Vakarų jūrą.Nuo jos kils dvokas,sklis puvėsių kvapas,nes ji išdrįso išdidžiai elgtis!
21. Nebijok, žeme!Linksminkis ir džiaukis,nes VIEŠPATS padarė didelių dalykų!