11. VIEŠPATS pakelia balsąsavo kariuomenės priešakyje,nes iš tikrųjų beribė jo stovykla!Nesuskaitomivykdantys jo žodį.Taip, VIEŠPATIES diena didi,nepaprastai baisiir kas gali ją ištverti?
12. „Tačiau dabar, – tai VIEŠPATIES žodis, –grįžkite pas mane visa savo širdimi,pasninku, verksmu ir raudojimu;
13. persiplėškite širdis,o ne drabužius“.Grįžkite pas VIEŠPATĮ, savo Dievą,nes jis maloningas ir gailestingas,kantrus ir kupinas gerumo,pasirengęs atleisti, o ne bausti.
14. Kas žino, ar jis vėl neatleisir nepaliks palaiminimo –javų atnašų ir liejamųjų aukų VIEŠPAČIUI, jūsų Dievui?
15. Pūskite ragą Sione,skelbkite pasninką,sušaukite į iškilmę bendriją!
16. Sutelkite tautą,paaiškinkite susirinkimui.Sukvieskite senelius,surinkite mažutėlius,net žindomus kūdikius.Jaunikis tepalieka savo kambarį,o jaunoji – savo pavėsinę.
17. Tarp prieangio ir aukuroteverkia kunigai, VIEŠPATIES tarnai.Tesako: „Pasigailėk, VIEŠPATIE, savo tautos,nepadaryk savo paveldo pajuoka,priežodžiu tautoms.Kodėl tautos turėtų sakyti:‘Kurgi jų Dievas?’“
18. VIEŠPATS karštai susirūpino savo kraštuir pasigailėjo savo tautos.