24. Žemė atiduota nedorėliams į rankas;jis uždengia teisėjų veidus.Jei tai ne jis, tai kas?
25. Mano dienos eiklesnės už bėgiką;jos prabėga ir neatneša man laimės.
26. Jos praskuba kaip nendrinės valtelės,kaip erelis, leisdamasis žemyn ant grobio.
27. Jei sakau: ‘Užmiršiu savo skundą,atsikratysiu liūdno veidoir būsiu linksmas’, –
28. darosi baisu dėl visos mano kančios,nes žinau, kad tu manęs neišteisinsi.
29. Jeigu turiu būti laikomas kaltas,tai kam veltui stengtis?
30. Jei net apsiplaučiau snieguir nusivalyčiau rankas šarmu,
31. tu taip panardintumei mane į purvus,kad net mano drabužiai manęs bjaurėtųsi.
32. Juk jis nėra mirtingasis, panašus į mane,kad galėčiau jam atsakytiar stoti kartu į teismą!
33. O, kad būtų taikintojas tarp mūsųir uždėtų savo ranką ant mudviejų!
34. Tenuima nuo manęs savo rykštę,tenegąsdina manęs daugiau jo baimė.
35. Tada kalbėčiau jo nebijodamas,nes žinau, kad toks nesu.