15. Nors ir esu teisus, negaliu jam atsakyti;aš maldaučiau savo teisėją pasigailėjimo.
16. Jeigu kreipčiausi į jį, ir jis teiktųsi atsakyti,netikiu, kad klausytųsi mano žodžių.
17. Juk jis plėšo audra maneir mano žaizdas daugina be priežasties.
18. Atsikvėpti man neleidžia,sotina mane kartėliu.
19. Jeigu tai jėgų bandymas,tai Dievas sako: ‘Štai aš!’Jei tai teismo reikalas,tai kas gali pašaukti jį stoti į teismą?
20. Nors ir esu nekaltas,mano lūpos pasmerktų mane;nors esu be priekaištų,jis parodytų mano ydas.
21. Esu be priekaištų? To nebežinau nė pats;aš nebenoriu gyventi!
22. Tai viena ir tas pat! Užtat ir sakau:‘Abu – ir nekaltą, ir kaltą – jis sunaikina!’
23. Nelaimei staiga atnešus žūtį,jis tyčiojasi iš nekaltojo negandos.
24. Žemė atiduota nedorėliams į rankas;jis uždengia teisėjų veidus.Jei tai ne jis, tai kas?
25. Mano dienos eiklesnės už bėgiką;jos prabėga ir neatneša man laimės.
26. Jos praskuba kaip nendrinės valtelės,kaip erelis, leisdamasis žemyn ant grobio.
27. Jei sakau: ‘Užmiršiu savo skundą,atsikratysiu liūdno veidoir būsiu linksmas’, –
28. darosi baisu dėl visos mano kančios,nes žinau, kad tu manęs neišteisinsi.
29. Jeigu turiu būti laikomas kaltas,tai kam veltui stengtis?
30. Jei net apsiplaučiau snieguir nusivalyčiau rankas šarmu,
31. tu taip panardintumei mane į purvus,kad net mano drabužiai manęs bjaurėtųsi.
32. Juk jis nėra mirtingasis, panašus į mane,kad galėčiau jam atsakytiar stoti kartu į teismą!