1. Tada Jobas, atsakydamas VIEŠPAČIUI, tarė:
2. „Žinau, kad tu gali visa padaryti;ką tik užsimoji, tą gali įvykdyti.
3. ‘Kas temdo mano užmojį,kalbėdamas neapgalvotais žodžiais?’Iš tikrųjų kalbėjau apie tai, ko nesupratau,apie dalykus, viršijančius mane savo nuostabumu,kurių neišmaniau.
4. ‘Klausykis, aš kalbėsiu;aš tavęs klausiu, o tu man atsakyk’.
5. Buvau girdėjęs gandus apie tave,bet dabar mano akys mato tave;
6. todėl gėdijuosi visko, ką esu pasakęs,ir atgailauju dulkėse ir pelenuose“.
7. Baigęs kalbėti Jobui, VIEŠPATS tarė Elifazui Temanui: „Mane apėmė pyktis ant tavęs ir tavo dviejų bičiulių, nes nekalbėjote apie mane tiesiai, kaip mano tarnas Jobas.
8. Tad dabar pasiimkite septynis jaučius bei septynis avinus, nueikite pas mano tarną Jobą ir atnašaukite už save deginamąją auką. Tegu meldžiasi mano tarnas Jobas už jus, kad atsižvelgęs į jo maldą nepasielgčiau su jumis pagal jūsų kvailybę, kadangi nekalbėjote teisingai apie mane, kaip mano tarnas Jobas“.
9. Tad Elifazas Temanas, Bildadas Šuachas ir Cofaras Naamatietis nuėjo ir įvykdė, ką VIEŠPATS buvo jiems paliepęs. VIEŠPATS atsižvelgė į Jobo maldą.