Sena Testamentas

Naujos Testamentas

Jobo 41:6-17 Biblija, arba Šventasis Raštas (LBD)

6. Kas gali priversti jį pražioti nasrus?Siaubą kelia pliki jo dantys!

7. Jo nugarą dengia tarsi eilės skydų,glaudžiai sukabintų ir kietų kaip akmuo.

8. Vienas skydas prišlietas prie kito,kad net oras negali tarp jų praeiti.

9. Sujungti vienas su kitu,jie neatskiriami.

10. Kai jis čiaudi, blyksteli šviesa;jo akys tarsi aušros prošvaistė.

11. Iš jo nasrų šoka liepsnos,veržiasi kibirkščių srovės.

12. Iš jo šnervių kyla dūmai,tarsi verdant puodui ant žabų ugnies.

13. Jo alsavimas uždega anglis,iš jo nasrų veržiasi liepsnos.

14. Jo sprande slypi jėga;baimė apima visus jį sutinkančius.

15. Jo raumenų sluoksniai glausti,tvirtai nulieti ir nepajudinami.

16. Jo širdis tvirtai nulieta kaip akmuo,kieta kaip apatinė girnapusė.

17. Kai jis stoja piestu, net galiūnai drebair nustėrę iš siaubo traukiasi.

Skaityti visą skyrių Jobo 41