11. Stiprus liūtas nugaišta, nes trūksta grobio,o jo jaunikliai išsiblaško.
12. Mane slapčiomis pasiekė žodis,mano ausis pagavo tylų šnabždesį.
13. Nuo minčių, kilusių iš nakties regėjimų,kai gilus miegas apima mirtinguosius,
14. mane pagavo baimė ir šiurpulys,drebėjo visi mano kaulai.
15. Tuomet vėjas pūstelėjo į mane,ir man ant kūno pasišiaušė plaukai.
16. Jis stabtelėjo,bet aš jo neatpažinau.Tik pavidalas buvo prieš mano akis,ir įsiviešpatavo tyla.Tuomet išgirdau balsą:
17. ‘Argi gali žmogusbūti teisesnis už Dievą?Argi gali mirtingasisbūti be priekaištų prieš savo Kūrėją?
18. Štai jis net savo tarnais nepasitikiir angelus kaltina klaida!
19. Tad ką sakyti apie gyvenančius molio namuose,kurių pamatai – dulkės?Jie sutraiškomi lengviau negu kandys,
20. nuo ryto iki vakaro jie trinami į dulkes.Nepastebėti jie žūva amžinai.