9. Argi laukinis jautis sutiktų tau tarnauti,ar praleistų jis naktį prie tavo ėdžių?
10. Argi galėtumei pririšti jį virvėmis prie vagos,ar jis tau suakėtų tavo slėnius?
11. Argi pasitikėsi juo dėl jo didelės jėgosir pavesi jam sunkų triūsą?
12. Argi esi tikras, kad jis sugrįšir parneš javus į tavo klojimą?
13. Stručio sparnai smagiai plazdena,bet jie neturi plunksnų.
14. Jis palieka savo kiaušinius žemėjeir leidžia smiltims juos šildyti,
15. užmiršęs, kad koja gali juos sumindžiotiar laukinis žvėris sutrypti.
16. Savo jauniklius jis šiurkščiai atstumia, tarsi būtų ne jo,ir nesijaudina, kad jo pastangos buvo bergždžios.
17. Juk Dievas padarė jį kvailąir nedavė jam supratimo.
18. Tačiau kai išskleidęs sparnus jis leidžiasi bėgti,padaro gėdą žirgui ir raiteliui.
19. Argi tu teiki žirgui stiprybę,ar tu apdengei sprandą jam karčiais?
20. Argi tu šokdini jį kaip žiogąir gąsdini žmones jo piktu prunkštimu?
21. Kanopa noriai jis kasa slėnio žemę,visa savo stiprybe verždamasis į mūšį.
22. Iš baimės jis tyčiojasi, jis nebūgštauja,nešoka į šalį nuo kalavijo.
23. Ant jo barška strėlinė,blizga iešmas ir ietis.
24. Virpėdamas iš nekantrumo, jis šuoliuoja;išgirdęs rago gausmą, nustovėti negali.
25. Kiekvienąkart ragui gaudžiant jis prunkščia: ‘Aha!’Iš tolo jis girdi mūšį,vadų įsakymus ir karių šauksmus.