Sena Testamentas

Naujos Testamentas

Jobo 39:17-30 Biblija, arba Šventasis Raštas (LBD)

17. Juk Dievas padarė jį kvailąir nedavė jam supratimo.

18. Tačiau kai išskleidęs sparnus jis leidžiasi bėgti,padaro gėdą žirgui ir raiteliui.

19. Argi tu teiki žirgui stiprybę,ar tu apdengei sprandą jam karčiais?

20. Argi tu šokdini jį kaip žiogąir gąsdini žmones jo piktu prunkštimu?

21. Kanopa noriai jis kasa slėnio žemę,visa savo stiprybe verždamasis į mūšį.

22. Iš baimės jis tyčiojasi, jis nebūgštauja,nešoka į šalį nuo kalavijo.

23. Ant jo barška strėlinė,blizga iešmas ir ietis.

24. Virpėdamas iš nekantrumo, jis šuoliuoja;išgirdęs rago gausmą, nustovėti negali.

25. Kiekvienąkart ragui gaudžiant jis prunkščia: ‘Aha!’Iš tolo jis girdi mūšį,vadų įsakymus ir karių šauksmus.

26. Argi iš tavęs išmoko sakalas skraidytiir išskleisti sparnus pietų link?

27. Argi tavo įsakymu erelis sklandoir aukštai suka lizdą?

28. Ant uolos jis gyvena,stačios uolos tvirtovėje įsikuria.

29. Iš ten jis žvalgosi grobio;jo akys mato laimikį iš tolo.

30. Jo jaunikliai gurkia kraują;kur yra užmuštųjų, ten ir jis“.

Skaityti visą skyrių Jobo 39