1. Ar tu žinai metą, kada kalnų ožkos ožkuojasi,ar stebi, kai stirnos vaikuojasi?
2. Ar gali suskaičiuoti, kiek mėnesių jos turi išnešioti,ar nustatai joms vados metą?
3. Jos susiriečia, kad galėtų išeiti jų jaunikliai,ir atveda juos.
4. Sustiprėja jų jaunikliai,užauga po atviru dangumi,išeina ir pas jas nebegrįžta.
5. Kas paleido laukinį asilą,kas atrišo jam pančius?
6. Aš padariau dykumą jo namais,druskingąsias žemes jo buveine.
7. Iš miesto sąmyšio jis šaiposiir varovo šauksmų negirdi.
8. Klajoja po kalnus tarsi po savo ganykląir susiieško ėsti, kas žalia.
9. Argi laukinis jautis sutiktų tau tarnauti,ar praleistų jis naktį prie tavo ėdžių?
10. Argi galėtumei pririšti jį virvėmis prie vagos,ar jis tau suakėtų tavo slėnius?
11. Argi pasitikėsi juo dėl jo didelės jėgosir pavesi jam sunkų triūsą?
12. Argi esi tikras, kad jis sugrįšir parneš javus į tavo klojimą?
13. Stručio sparnai smagiai plazdena,bet jie neturi plunksnų.
14. Jis palieka savo kiaušinius žemėjeir leidžia smiltims juos šildyti,
15. užmiršęs, kad koja gali juos sumindžiotiar laukinis žvėris sutrypti.
16. Savo jauniklius jis šiurkščiai atstumia, tarsi būtų ne jo,ir nesijaudina, kad jo pastangos buvo bergždžios.
17. Juk Dievas padarė jį kvailąir nedavė jam supratimo.
18. Tačiau kai išskleidęs sparnus jis leidžiasi bėgti,padaro gėdą žirgui ir raiteliui.
19. Argi tu teiki žirgui stiprybę,ar tu apdengei sprandą jam karčiais?
20. Argi tu šokdini jį kaip žiogąir gąsdini žmones jo piktu prunkštimu?