1. Tada VIEŠPATS kreipėsi į Jobą iš audros tardamas:
2. „Kas temdo mano užmojį,kalbėdamas neapgalvotais žodžiais?
3. Susijuosk diržu strėnas kaip vyras;aš tavęs klausiu, o tu man atsakyk!
4. Kur tu buvai, kai dėjau žemės pamatus?Pasakyk, jei esi toks supratingas!
5. Kas nustatė jos matmenis, tu tikrai žinai!Argi kas tiesė ant jos matavimo virvę?
6. Į ką buvo įleisti jos stulpai,ir kas padėjo jos kertinį akmenį,
7. kai drauge giedojo rytmetinės žvaigždėsir visos dangiškosios būtybės šaukė iš džiaugsmo?
8. O kas uždarė jūrą už durų,kai ji prasiveržė iš gelmių,
9. kai apdengiau ją debesų apdaruir suvysčiau tiršto rūko vystyklais,
10. kai padariau bangų mūšą jos ribomisir įstačiau duris su skląsčiais,
11. tardamas: ‘Iki čia ateik, bet ne toliau,čia tavo galingos bangos suduš!’?
12. Argi kada nors savo gyvenime esi įsakęs,kad ateitų aušra ir prasidėtų diena,
13. kad paimtų žemę už kampųir iškratytų iš jos nedorėlius?
14. Žemė keičiama kaip molis po antspauduir dažoma tarsi drabužis.
15. Nedorėliai nustoja savo šviesos,ir palūžta pakelta ranka.
16. Argi esi įžengęs į jūros versmesir vaikščiojęs po bedugnės gelmes?
17. Argi tau buvo atvertos mirties durys?Ar tu matei Šeolo vartus?