1. Tad dabar, Jobai, klausykis mano kalbos,įsiklausyk į kiekvieną žodį.
2. Štai atveriu aš burną,ir mano žodžiai ant liežuvio galo.
3. Mano žodžiai eis iš pačios širdies,mano lūpos tars gryną tiesą.
4. Dievo Dvasia mane sukūrė,Visagalio alsavimas laiko mane gyvą.
5. Jei pajėgi, atsakyk man;pasirenk ir kibk į mane!
6. Dievo akyse aš tau lygus;aš irgi paimtas iš molio.
7. Tad nėra tau ko manęs bijoti,ir mano ranka tavęs neprislėgs.
8. Iš tikrųjų tu kalbėjai man tiesiai į ausis,aš girdėjau tavo žodžių skambesį.
9. Tu sakai: ‘Esu tyras, nenusižengęs;esu nekaltas, nėra manyje kaltės.
10. Bet jis randa dingsčių prieš mane,laiko mane savo priešu;
11. mano kojas jis deda į šiekštą,stebi visus mano takus’.
12. Čia tu neteisus, aš tau sakau,nes Dievas didesnis už žmogų.
13. Kam gi bylinėjiesi su juo,kad jis neatsako tau žodis į žodį?
14. Juk Dievas kalba daug kartų,nors žmonės to ir nesupranta,
15. sapne, nakties regėjime,žmonėms giliai įmigus ir gulint lovose.
16. Tada jis atveria žmonėms ausisir, juos įspėdamas, sukelia baimę,