21. Pasidarei man nuožmusir vargini savo galinga ranka.
22. Pakeli mane ir užsodini ant vėjo,vėtai mane staugiančioje audroje.
23. Žinau, nuvesi mane į mirtį –į namus, skirtus visiems gyviesiems.
24. Bet niekas juk nekelia rankos prieš nelaimės prislėgtąjį,kai jis šaukiasi pagalbos.
25. Argi aš neapverkiau nelaimingųjų,argi neplyšo man širdis dėl skurdžių?
26. Bet kai aš laukiau gero, atėjo pikta;kai tikėjausi šviesos, atėjo tik tamsa.
27. Mano širdis sumišusi ir neranda ramybės;kasdien mane pasitinka kančios.