18. Jis smarkiai stveria mane už drabužio,užverždamas apykaklę.
19. Jis įstūmė mane į liūną,su dulkėmis ir pelenais esu sulygintas.
20. Šaukiuosi tavęs, bet tu manęs neišklausai;aš laukiu, bet tu tik pasižiūri į mane.
21. Pasidarei man nuožmusir vargini savo galinga ranka.
22. Pakeli mane ir užsodini ant vėjo,vėtai mane staugiančioje audroje.
23. Žinau, nuvesi mane į mirtį –į namus, skirtus visiems gyviesiems.
24. Bet niekas juk nekelia rankos prieš nelaimės prislėgtąjį,kai jis šaukiasi pagalbos.
25. Argi aš neapverkiau nelaimingųjų,argi neplyšo man širdis dėl skurdžių?