16. Kodėl gi nebuvau palaidotastarsi nelaikšis kūdikis,tarsi mažyliai, niekada nematę šviesos?
17. Ten, žemai, nedorėliai liaujasi siausti,ten pavargusieji ilsisi.
18. Ten belaisviai nesupančioti,jie nebegirdi engėjo balso.
19. Ten mažas ir didelis – lygūs,vergas laisvas nuo savo šeimininko.
20. Kodėl gi jis duoda šviesą nelaimingiesiems,o gyvybę – sielvartaujantiesiems?
21. Jie laukia mirties,bet ji neateina,jie ieško jos tarsi paslėpto lobyno;
22. jie labai džiūgaujair smagiai jaučiasi suradę kapą.
23. Kam gi duota šviesa vyrui,negalinčiam matyti kelio,Dievo iš visų pusių apsuptam?
24. Juk dejonė man tarsi duona,o aimanos liejasi man tarsi vanduo.
25. Ko tik bijau, tas mane pasiveja,ir ko tik vengiu, tai mane ištinka.