11. Kodėl aš nemiriau gimdamas,kodėl išėjęs iš įsčių nežuvau?
12. Kam gi buvau pasisodintas ant keliųir duota man žįsti krūtį?
13. Gulėčiau dabar ramybėje;miegočiau ir ilsėčiausi
14. drauge su žemės karaliais ir patarėjais,statančiais sau kapavietes,
15. ar drauge su didžiūnais, turinčiais aukso,pripildžiusiais savo rūmus sidabro.
16. Kodėl gi nebuvau palaidotastarsi nelaikšis kūdikis,tarsi mažyliai, niekada nematę šviesos?
17. Ten, žemai, nedorėliai liaujasi siausti,ten pavargusieji ilsisi.
18. Ten belaisviai nesupančioti,jie nebegirdi engėjo balso.
19. Ten mažas ir didelis – lygūs,vergas laisvas nuo savo šeimininko.
20. Kodėl gi jis duoda šviesą nelaimingiesiems,o gyvybę – sielvartaujantiesiems?
21. Jie laukia mirties,bet ji neateina,jie ieško jos tarsi paslėpto lobyno;
22. jie labai džiūgaujair smagiai jaučiasi suradę kapą.
23. Kam gi duota šviesa vyrui,negalinčiam matyti kelio,Dievo iš visų pusių apsuptam?
24. Juk dejonė man tarsi duona,o aimanos liejasi man tarsi vanduo.