1. Pagaliau Jobas pravėrė lūpas ir keikė tą dieną, kurią buvo gimęs.
2. Jis pertraukė tylą, tardamas:
3. „Tepranyksta diena, kurią gimiau,naktis, kuri tarė: ‘Pradėtas berniukas!’
4. O, ta diena! Tebūna ji tamsa!Tenesirūpina ja Dievas aukštybėse,teneišaušta jai šviesa!