Sena Testamentas

Naujos Testamentas

Jobo 27:14-23 Biblija, arba Šventasis Raštas (LBD)

14. nors jis turėtų daug sūnų, jie teks kalavijui,o jo palikuonys niekada neturės užtektinai duonos.

15. Pergyvenusius jo vaikus palaidos maras,o jų našlės neraudos dėl jų mirties.

16. Nors jis susikrautų sidabro kaip dulkių,pasirūpintų stirtą drabužių,

17. nors jis ir apsirūpintų, juos nešios teisusis,sidabrą dalys nekaltasis.

18. Namai, kuriuos jis stato, – kaip voratinklis,kaip vynuogyno sargo statytoji būdelė.

19. Jis atsigula su turtais paskutinį kartą,o kai atveria akis, jie jau dingę.

20. Siaubas ištinka jį kaip staigus potvynis;naktį jį nupučia vėtra.

21. Rytų vėjas pakelia jį ir nuneša toli,išplėšia jį iš buveinės.

22. Be pasigailėjimo puola,nors jis dar bando galvotrūkčiais gelbėtis.

23. Jam bėgant, iš paniekos staugia,nušvilpia jį iš savo buveinės.

Skaityti visą skyrių Jobo 27