20. Tepamato jo paties akys savo žūtį,tegeria jis pats Visagalio pykčio vaisius!
21. Juk kas jam rūpi jo namai po mirties,kai jo mėnesių skaičius bus pasibaigęs?
22. Argi gali kas išminties pamokyti Dievą –tą, kuris teisia iš tokių aukštybių?
23. Vienas žmogus miršta pilnas jėgų,visiškai ramus ir saugus;
24. jo šlaunys aptekusios taukais,o kaulų smegenys sultingos.
25. Kitas žmogus miršta apkartusia siela,niekada neragavęs laimės.
26. Jiedu drauge atgula į dulkes,ir kirmėlės juos abu apninka.
27. O, gerai žinau, ką jūs mąstoteir kad ketinate mane įskaudinti!
28. Juk sakote: ‘Kur to didiko namai?Kur ta palapinė, kurioje gyveno nedorėlis?’
29. Argi niekad nesiteiravote keleivių?Nejau netikite jų liudijimu,