4. Argi nežinai, jog nuo senovės,nuo to laiko, kai žemėje buvo sukurtas žmogus,
5. nedorėlių laimė trumpair nusidėjėlių džiaugsmas – tik akimirka?
6. Net jeigu ūgiu dangų pasiektųir galva debesis liestų,
7. jis pražus amžinai kaip dulkės.Tie, kurie jį pažinojo, klaus: ‘Kur jis dabar?’
8. Kaip sapnas išnyks nedorėlis, ir jo neberasi,jis bus nuvytas kaip nakties regėjimas.
9. Akis, kuri jį matydavo, daugiau jo nebematys,niekada nebeišvys jo savo buveinėje.
10. Vargšams atsiteisti turės jo sūnūs,jų rankos sugrąžins jo turtus.
11. Jo kaulai, kadaise pilni jaunystės jėgų,atguls su juo į dulkes.
12. Nors blogis jam saldus,nors jis ir laiko jį paslėpęs po liežuviu,
13. nors ir nenori jo atsisakytiir visa laiko savo burnoje,
14. maistas jo pilve keičiasiir pavirsta angių tulžimi.
15. Turtus nedorėlis prarijo ir vėl išvemia;Dievas priverčia juos išvemti iš pilvo.
16. Angių nuodus nedorėlis čiulpia,ir gyvatės geluonis jį gelia.
17. Ne jam matyti aliejaus upes,medumi ir pienu tekančius srautus.
18. Jis turės grąžinti savo triūso vaisius, jų neparagavęs;savo verslo pelnu jis nepasinaudos.
19. Juk jis engdavo ir blogai elgdavosi su vargšais,užgrobdavo namus, kurių nebuvo statęs.