1. Tada Cofaras Naamatietis atsakydamas tarė:
2. „Mano mintys verčia į tai atsakyti,todėl tiesiog nekantrauju.
3. Girdžiu priekaištą, kuris mane užgauna,bet žinau, kaip tau atsakyti.
4. Argi nežinai, jog nuo senovės,nuo to laiko, kai žemėje buvo sukurtas žmogus,
5. nedorėlių laimė trumpair nusidėjėlių džiaugsmas – tik akimirka?
6. Net jeigu ūgiu dangų pasiektųir galva debesis liestų,
7. jis pražus amžinai kaip dulkės.Tie, kurie jį pažinojo, klaus: ‘Kur jis dabar?’
8. Kaip sapnas išnyks nedorėlis, ir jo neberasi,jis bus nuvytas kaip nakties regėjimas.
9. Akis, kuri jį matydavo, daugiau jo nebematys,niekada nebeišvys jo savo buveinėje.
10. Vargšams atsiteisti turės jo sūnūs,jų rankos sugrąžins jo turtus.
11. Jo kaulai, kadaise pilni jaunystės jėgų,atguls su juo į dulkes.
12. Nors blogis jam saldus,nors jis ir laiko jį paslėpęs po liežuviu,
13. nors ir nenori jo atsisakytiir visa laiko savo burnoje,