2. „Kiek ilgai mane kankinsiteir skaudinsite savo žodžiais?
3. Jau dešimtą kartą užgauliojate mane;argi ne gėda jums mane skaudinti?
4. Net jei tikrai būčiau suklydęs,mano klaida lieka su manimi.
5. Jei iš tikrųjų didžiuojatės prieš maneir prikaišiojate man dėl mano nelaimės,
6. žinokite, kad Dievas su manimi neteisingai pasielgėir užmetė ant manęs savo kilpą.
7. Net kai šaukiu: ‘Smurtas!’ – nėra, kas atsakytų;net kai rėkiu, nėra, kas su manimi teisingai elgtųsi.
8. Jis taip užtvėrė man kelią, kad negaliu praeiti,ir apgaubė mano taką tamsybe.
9. Jis nuvilko nuo manęs mano garbęir nuėmė vainiką man nuo galvos.
10. Jis triuškina mane iš visų pusių,išrovęs mano viltį kaip medį.
11. Jis supyko ant manęs ir įniršo;laiko mane vienu savo priešininkų.
12. Būriai jo karių vieningai artinasi,darosi kelią mane užpultiir statosi stovyklą aplink mano palapinę.
13. Nuo manęs jis atitolino mano brolius,visiškai atšalo man mano pažįstami.
14. Mano giminaičiaiir artimi draugai manimi nesirūpina.
15. Svečiai, viešėdavę mano namuose, mane pamiršo;mano tarnaitės laiko mane svetimu,tapau svetimšaliu jų akyse.