14. Mano giminaičiaiir artimi draugai manimi nesirūpina.
15. Svečiai, viešėdavę mano namuose, mane pamiršo;mano tarnaitės laiko mane svetimu,tapau svetimšaliu jų akyse.
16. Kai šaukiu savo tarną, jis neatsiliepia,nors ir nuoširdžiai prašau.
17. Mano žmona bjaurisi mano kvapu;mano broliams darosi bloga nuo mano smarvės.
18. Net paaugliai iš manęs tyčiojasi;kai atsistoju, jie šaiposi iš manęs.
19. Mano artimiausi bičiuliai šlykštisi manimi;tie, kuriuos mylėjau, atsuko man nugaras.
20. Vien oda ir kaulai liko iš manęs,vos vos išsigelbėjau.
21. Pasigailėkite manęs!Pasigailėkite manęs, mano bičiuliai,nes mane ištiko Dievo ranka!
22. Kodėl turite mane persekioti, kaip daro Dievas?Nejau jums dar negana mane kankinti?
23. O, kad mano žodžiai būtų užrašyti!O, kad jie būtų surašyti į knygą!
24. O, kad geležies plaktuku ir švinujie būtų amžinai iškalti ant uolos!
25. Juk aš žinau, kad mano Atpirkėjas gyvas;galų gale jis pakils kaip liudytojas žemėje.
26. Net kai liga jau bus suėdusi mano odą,savo kūnu matysiu Dievą.
27. Matysiu jį savo, o ne kieno kito akimis!To trokšta širdis mano krūtinėje!