11. Argi tau per maža Dievo paguodos – žodžio,kad jis švelniai su tavimi elgiasi?
12. Kas atėmė iš tavęs širdį,kodėl apsiblausė tavo akys,
13. kad atgręži savo dvasią prieš Dievąir leidi sau taip šnekėti?
14. Kas tas mirtingasis,kad galėtų būti švarus,ar gimusis iš moters,kad galėtų būti teisus Dievo akyse?
15. Dievas nepasitiki net savo šventaisiais,net dangus jam atrodo nešvarus.
16. Tad ką ir sakytiapie tą nepakenčiamą ir pagedusį žmogų,geriantį nedorybes kaip vandenį!
17. Aš tau parodysiu, jei manęs klausysiesi,ir paaiškinsiu tau, ką mačiau.
18. Išminčiai mane išmokė,o jie buvo ištikimi savo protėviams,
19. kuriems vieniems Dievas davė šį kraštą;jokie svetimšaliai tarp jų nesimaišė.
20. Nedoras žmogus raitosi kančiojeper visas savo dienas.Engėjui skirti metai suskaičiuoti.
21. Siaubo klyksmas aidi jo ausyse;ramybės metu užklumpa jį plėšikai.
22. Vilties sugrįžti iš tamsybės jis neturi;kalavijas įžūliai žiūri jam į akis.