3. Argi tau atrodo gera engti,niekinti savo rankų darbąir šypsotis nedorėlių užmojams?
4. Nejau tavo akys kūniškos?Argi ir tu matai taip, kaip mato žmonės?
5. Argi tavo dienos – kaip dienos mirtingųjųir tavo metai – kaip žmogaus metai,
6. kad ieškai mano kaltėsir tyrinėji mano nuodėmę,
7. nors žinai, kad aš nesu kaltasir nėra kam išgelbėti mane iš tavo rankų?
8. Tavo rankos sukūrė ir padarė mane,o dabar tu apsisuki ir naikini.
9. O, atsimink, kad sukūrei mane iš molio!Nejau vėl paversi mane dulkėmis?
10. Argi neišpylei manęs kaip pienoir nesurauginai kaip sūrio?
11. Aprengei mane oda ir kūnu,suaudei mane iš kaulų ir gyslų.
12. Suteikei man gyvybę ir ištikimą meilę,rūpestingai saugojai kiekvieną mano kvėptelėjimą.
13. Ir vis dėlto slėpei šiuos dalykus savo širdyje;žinau, kad turėjai tai mintyje!
14. Jeigu nusidėčiau, tu mane seki,ir kaltės neatleidi.
15. Jeigu esu kaltas, vargas man!Jeigu teisus, nedrįstu galvos pakelti,nes esu apimtas gėdos, apsvaigęs nuo skausmo.
16. Medžioji mane tarsi drąsus liūtas,vis puoli ir puoli mane savo žygiais.