15. Jeigu esu kaltas, vargas man!Jeigu teisus, nedrįstu galvos pakelti,nes esu apimtas gėdos, apsvaigęs nuo skausmo.
16. Medžioji mane tarsi drąsus liūtas,vis puoli ir puoli mane savo žygiais.
17. Vis puoli ir puoli mane iš naujo,vis labiau ir labiau pyksti ant manęs,vedi prieš mane vis naujus būrius.
18. Tad kam išvedei mane iš įsčių?Verčiau būčiau miręs,kol dar jokia akis nebuvo manęs mačiusi,
19. ir likčiau tarsi nebuvęs,perkeltas iš įsčių tiesiai į kapą.
20. Argi ne maža tau mano gyvenimo dienų?Atstok nuo manęs,kad galėčiau rasti truputį paguodos,
21. prieš negrįžtamai išeidamasį tamsos ir niūrumo šalį,
22. į tamsią sąmyšio šalį,kurios šviesa tarsi tamsa’“.