17. Teskuba ateiti ir pradėti raudą dėl mūsų,kad mūsų akys plūstų ašaromis,nuo blakstienų sruventų kaip vanduo.
18. Iš Siono girdėti rauda:‘Kaip baisiai mes nuniokoti!Kokia mums gėda!Palikome kraštą, nes nugriautos mūsų sodybos!’
19. Klausykitės, moterys, VIEŠPATIES žodžio,teišgirsta jūsų ausys jo lūpų žodį!Pamokykite savo dukteris aimanuoti,tepamoko viena kitą tos raudos.
20. Mirtis įlipo pro mūsų langus,įsilaužė į mūsų pilis.Ji nušluoja nuo gatvių vaikus,nuo miesto aikščių jaunuolius.
21. Sakyk: ‘Tai VIEŠPATIES žodis.Užmuštųjų lavonai guli kaip mėšlas dirvoje,tarsi pėdai, kurių nėra kam surinkti paskui pjovėją’“.
22. Taip kalba VIEŠPATS:„Išminčius tenesididžiuoja savo išmintimi,nei stipruolis tenesigiria savo stiprumu,nei turtuolis tenesipuikauja savo turtais.
23. Bet jei kas didžiuotųsi, tesididžiuoja,kad turi išminties pažinti mane,pripažinti, kad aš esu VIEŠPATS,kuris myli ištikimai,vykdo teisingumą ir teisumą žemėje.Tokiais žmonėmis aš mėgaujuosi“, – tai VIEŠPATIES žodis.
24. „Žiūrėkite! Ateis dienos, – tai VIEŠPATIES žodis, – kai aš pašauksiu atsiskaityti visus apipjaustytuosius tik kūnu:
25. Egiptą, Judą, Edomą ir Amoną, Moabą ir dykumos gyventojus, skutančius smilkinius. Juk visos tautos – neapipjaustytos, bet visi Izraelio namai turi neapipjaustytą širdį“.