46. Nuo šiol nenustokite drąsos ir nenuogąstaukite dėl gandų, kurie sklinda krašte, nes vienoks gandas ateina vienais metais, kitoks kitais, gandai apie smurtą krašte ir apie valdovą, kuris kovoja su valdovu.
47. Tikėk manimi! Ateina dienos,kai aš nubausiu Babilono stabus.Jo visas kraštas bus sugėdintas,ir visi jo užmuštieji gulės jame.
48. Tuomet dangus ir žemė,jie ir visa, kas juose,džiūgaus dėl Babilono žuvimo,kai iš šiaurės ateis jo niokotojai“, –tai VIEŠPATIES žodis. –
49. Taip, Babilonas turi žūtidėl Izraelio užmuštųjų,kaip visos žemės užmuštieji žuvoper Babiloną.
50. Jūs, pabėgėliai nuo kalavijo,skubėkite, negaiškite!Prisiminkite VIEŠPATĮ iš tolo,Jeruzalė teateina jums į širdį!
51. Mes sugėdinti,nes patyrėme pajuoką.Veidai mums kaista iš gėdos,nes svetimieji įėjoį mūsų VIEŠPATIES Namų Šventyklą.
52. „Todėl, tikėk manimi, ateina dienos, –tai VIEŠPATIES žodis, –kai aš nubausiu jo stabus,ir visame jo krašte dejuos sužeistieji.
53. Nors Babilonas ir pakiltų į dangų,nors įsitvirtintų galingoje aukštybėje,mano niokotojai jį pasieks“, –tai VIEŠPATIES žodis.
54. Klausykitės! Ataidi riksmas iš Babilono,baisus bildesys iš Chaldėjos krašto!
55. Ak, niokoja VIEŠPATS Babiloną,tildo jo siaubingą ūžesį!Šniokščia jo bangos kaip galingi vandenys,aidi jų siautėjantis ūžesys,
56. nes niokotojas atėjo į jį,į Babiloną.Jo galiūnai paimti nelaisvėn,jų lankai sulaužyti,nes VIEŠPATS yra atlyginimo Dievas,ir jis tikrai atlygins.
57. „Taip nugirdysiu jo didžiūnus ir išminčius,jo valdytojus, įgaliotinius ir galiūnus,kad jie užmigs amžinu mieguir niekada nepabus“, – tai žodis Karaliaus,kurio vardas – Galybių VIEŠPATS.
58. Taip kalba Galybių VIEŠPATS:„Plačioji Babilono siena bus sulyginta su žeme,aukštieji vartai sudeginti ugnimi.Taigi tautos tuščiai triūsiair gentys dėl liepsnų varginasi“.
59. Štai kokį reikalą pranašas Jeremijas patikėjo Machsėjos sūnaus Nerijos sūnui Serajai, kai tas ėjo į Babiloną drauge su Judo karaliumi Zedekiju ketvirtais jo valdymo metais. Seraja buvo stovyklų tvarkytojas.
60. Jeremijas atskiroje knygoje buvo aprašęs visas nelaimes, kurios turėjo ištikti Babiloną, ir visus anuos žodžius, kurie buvo rašyti Babilonui.
61. Jeremijas tarė Serajai: „Kai pasieksi Babiloną, žiūrėk, kad perskaitytum garsiai visus šituos žodžius.
62. Paskui tarsi: ‘VIEŠPATIE, tu pats grasinai sunaikinti tą vietą taip, kad nei žmonės, nei gyvuliai joje nebegyvens, kad ji amžinai liks tyrais’.