30. Babilono galiūnai liovėsi kovojęir lindi savo tvirtovėse.Išseko jų drąsa, jie elgiasi kaip moterys.Dega pastatai, sulaužytos vartų velkės.
31. Pasiuntinys bėga įkandin pasiuntinio,šauklys įkandin šauklio pranešti karaliui,kad visas miestas paimtas,
32. brastos užimtos,pelkės padegtos irkariai siaubo apimti“.
33. Taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas:„Duktė Babilonas – kaip klojimas per kūlimą;dar truputis, ir ateis jos pjūties metas“.
34. „Babilono karalius Nebukadnecaras surijo mane,sugriovė mane,padarė iš manęs tartum tuščią indą.Kaip slibinas prarijo mane,pripildė savo pilvą mano skanėstųir išvarė mane.
35. Tebūna atkeršyta Babilonui už mano žaizdas!“ –sakys Siono miestas.„Tebūna atkeršyta Chaldėjos žmonėms už mano kraują!“ –sakys Jeruzalė.
36. O dabar taip kalba VIEŠPATS:„Tikėk manimi! Aš ginsiu tave,atkeršysiu už tave.Nusausinsiu jo jūrą,išsekinsiu jo šaltinį;
37. Babilonas virs griuvėsių krūva,šakalų landyne,siaubo reginiu ir pajuoka,be gyvo žmogaus.
38. Kaip liūtai jie drauge riaumos,kaip liūtukai jie urgs.
39. Jiems nerimstant aš sutaisysiu gėrimąir girdysiu juos, kol pralinksmės.Tuomet jie užmigs amžinu mieguir niekada neatsibus, – tai VIEŠPATIES žodis. –
40. Nuvesiu juos į skerdynių vietą kaip ėriukus,kaip avinus ir ožius.
41. Taip buvo užimtas Šešachas,į nelaisvę paimtas visos žemės gyrius!Kokiu pasibaisėjimu tautoms tapo Babilonas!
42. Jūra apsėmė Babiloną,šniokščiančios bangos jį užliejo.
43. Jo miestai tapo siaubo reginiu,sausros šalimi ir tyrais,kur niekas negyvena,joks žmogus nekelia kojos.