7. „Kodėl turėčiau visa tai tau atleisti?Tavo vaikai mane palikoir prisiekinėjo stabais, nors jie ne Dievas.Pasotinau juos, bet jie svetimavo,į kekšės namus grūdosi.
8. Eržilai jie, nusipenėję ir gašlūs;kiekvienas žvengia dėl savo artimo žmonos.
9. Kaip už tai jų nebausti? –tai VIEŠPATIES žodis. –Kaip tokiai tautai nekeršyti?“
10. Kopkite į jos vynmedžių lysves atšlaitėseir nuniokiokite jas! Tik nesunaikinkite visiškai!Nugenėkite nukarusias šakas,nes jos nepriklauso VIEŠPAČIUI.
11. „Ak, su manimi abeji elgėsi labai neištikimai –ir Izraelio, ir Judo namai“, – tai VIEŠPATIES žodis.
12. Jie VIEŠPATIES išsigynė, sakydami:„Jo nė būti nėra!Neištiks mūsų jokia nelaimė,nematysime nei kalavijo, nei bado.
13. Pranašai tik vėjų vaikosi;jų kalba – ne žodis iš Dievo.Teištinka jų grasinimai juos pačius!“
14. Todėl taip kalba VIEŠPATS, Galybių Dievas:„Kadangi jie tai pareiškė,štai paversiu savo žodžius tavo lūpose ugnimi.Ši tauta – malkų krūva,kurią suris ugnis!
15. Žiūrėkit! Aš pakeliu prieš jus tautą iš toli,Izraelio namai! – tai VIEŠPATIES žodis. –Tvirtą tautą,ilgaamžę tautą,tautą, kurios kalbos nemokiir nesupranti, ką jie sako.
16. Jų strėlinės – kaip atviros kapų duobės,visi jie – šaunūs kovotojai.
17. Jie suris tavo pjūtį ir maistą,tavo sūnus ir dukteris,tavo avis ir galvijus,tavo vynmedžius ir figmedžius.Kalaviju jie sutriuškins ir įtvirtintus miestus,kuriais tu pasitiki.