18. Tačiau net tomis dienomis, – tai VIEŠPATIES žodis, – visiškai jūsų nesunaikinsiu.
19. Kai jie klaus: ‘Kodėl gi VIEŠPATS, mūsų Dievas, taip pasielgė su mumis?’ – atsakysi: ‘Kaip jūs mane palikote ir svetimiems dievams tarnavote savo krašte, taip dabar tarnaukite svetimiems dievams ne savo krašte’.
20. Jokūbo namams tai pasakyk ir Judo karalystei paskelbk:
21. ‘Klausykis, paika ir nenuovoki tauta! Jūs turite akis, bet nematote,turite ausis, bet negirdite.
22. Argi neturėtumėte manęs garbinti, –tai VIEŠPATIES žodis, –argi neturėtumėte drebėti prieš mane?Juk aš padariau smėlį jūros siena,amžina riba, kurios jai peržengti nevalia.Nors ji ir ūžauja, bet veltui,nors jos bangos ir riaumoja, bet ant ribos turi lūžti.
23. Maištingą ir neklusnią širdį turi ši tauta;ji nusigręžė nuo kelio ir nuėjo sau.
24. Nepagalvojo širdimi:‹Garbinkime VIEŠPATĮ, savo Dievą,kuris duoda mums lietus –ankstyvuosius ir vėlyvuosius atėjus metui,kuris palaiko mūsų labui pjūties savaičių seką›.
25. Jūsų kaltės suardė šią seką,jūsų nuodėmės nukreipė jus nuo kelio į palaimą.
26. Mano tautoje yra nedorėlių,metančių tinklus.Jie spendžia spąstus lyg medžiotojai,bet gaudo žmones.
27. Kaip medžiotojo krepšys prikimštas paukščių,taip jų namai pilni klastų.Šitaip jie turtėja ir darosi galingi,
28. tampa apkūnūs ir nutunka.Jų nedori darbai – nuodėmė ant nuodėmės;teisingumo jie nė paisyti nepaiso,našlaičių bylų negina, vargšų skundų negirdi.
29. Kaip už tai jų nebausti?– tai VIEŠPATIES žodis. –Kaip tokiai tautai nekeršyti?
30. Baisus ir šlykštus dalykas atsitiko krašte: