1. Paklajokite Jeruzalės gatvėmis,žvalgykitės ir stebėkite!Ieškokite jos aikštėse!Ar rasite žmogų, bent vieną žmogų,vykdantį teisingumą ir ieškantį teisybės,idant galėčiau jai atleisti? – sako VIEŠPATS. –
2. Nors jie ir sakytų: ‘Kaip gyvas VIEŠPATS!’ –jų priesaika būtų kreiva“.
3. VIEŠPATIE, argi tavo akys neieško teisybės?Tu juos plakei, bet skausmo jie nejautė,tu juos beveik sunaikinai, bet jie nesileido mokomi.Jie tapo kietesni už uolą ir sugrįžti atsisakė.
4. Tariau sau: „Jie – tik varguoliai;užtat ir elgiasi paikai,kad nežino VIEŠPATIES kelionei savo Dievo teisingumo.
5. Geriau pas didžiūnus eisiu, jiems kalbėsiu,nes jie žino VIEŠPATIES keliąir savo Dievo teisingumą“.Tačiau ir tie visi iki vieno buvo sulaužę jungąir nutraukę ryšius.
6. Todėl miškų liūtas juos plėšo,tyrų vilkas juos pjauna,ir leopardas sėlina aplink jų miestus ir visus,kurie tik iš jų išeina, sudrasko į gabalus.Gausūs buvo jų nusikaltimai,nesuskaičiuojami jų atsimetimai.
7. „Kodėl turėčiau visa tai tau atleisti?Tavo vaikai mane palikoir prisiekinėjo stabais, nors jie ne Dievas.Pasotinau juos, bet jie svetimavo,į kekšės namus grūdosi.
8. Eržilai jie, nusipenėję ir gašlūs;kiekvienas žvengia dėl savo artimo žmonos.
9. Kaip už tai jų nebausti? –tai VIEŠPATIES žodis. –Kaip tokiai tautai nekeršyti?“
10. Kopkite į jos vynmedžių lysves atšlaitėseir nuniokiokite jas! Tik nesunaikinkite visiškai!Nugenėkite nukarusias šakas,nes jos nepriklauso VIEŠPAČIUI.