18. „Kaip po Sodomos ir Gomoros bei jų kaimyninių miestų sunaikinimo, – sako VIEŠPATS, – nebebus ten jokio gyventojo. Joks žmogus nebesikurs ten gyventi!
19. Žiūrėk! Kaip liūtas, kuris ateinaiš tankmės palei Jordaną į saugią ganyklą,aš staiga juos iš ten išvaikysiuir pavesiu ją savo išrinktajam!Juk kas man prilygs?Kas patrauks mane į teismą?Koks ganytojas galėtų prieš mane atsilaikyti?“
20. Todėl klausykitės apie VIEŠPATIES užmojį,kaip jis užsimojo prieš Edomą,ką nusprendė dėl Temano gyventojų:„Ak, tikrai jie išvarys net kaimenės mažylius,net jų pačių avidė apstulbs dėl jų likimo!“
21. Nuo jų kritimo trenksmo drebės žemė,ir jų klyksmo aidas bus girdėti prie Nendrių jūros.
22. Tikėk manimi! Kaip erelis jis pakilsir šaus žemyn, išskleidęs sparnus virš Bocros.Tą dieną Edomo galiūnų drąsa buskaip drąsa moters gimdymo skausmuose.Apie Damaską.
23. Hamatas ir Arpadas priblokšti,nes juos pasiekė bloga žinia.Jie blaškosi, tirpdami iš baimės,kaip negalinti nurimti jūra.
24. Damaskas nusilpo, apsigręžė bėgti,jį apėmė siaubas.Jį pagavo nerimasir skausmai kaip gimdančią moterį.
25. Koks apleistas tas mano šlovės miestas,ta mano linksmybės tvirtovė!
26. „Tikrai jo jauni vyrai kris jo aikštėse,ir visi jo kariai bus nutildyti tą dieną, –tai Galybių VIEŠPATIES žodis. –