1. Apie Amoną.Taip kalba VIEŠPATS:„Argi neturi sūnų Izraelis?Nejau jam nėra įpėdinio?Kodėl gi Milkomas atėmė paveldą iš Gado,ir jo tauta apsigyveno Gado miestuose?
2. Todėl, tikėk manimi, ateina dienos, –tai VIEŠPATIES žodis, –kai aš paskelbsiu karo šūkįprieš Amono Rabatą.Ji taps griuvėsių krūva,jos kaimai bus naikinami ugnimi.Izraelis paveldės tuos,kurie buvo atėmę iš jo paveldą, –sako VIEŠPATS. –
3. Klyk, Hešbone, nes Ajas buvo sunaikintas!Šaukite, Rabatos dukterys,apsijuoskite ašutine, raudokite,čaižykite save rimbais,nes Milkomas išeina į tremtįdrauge su savo kunigais ir didžiūnais!
4. Kam didžiuojiesi savo galybe?Gęsta tavo galybė, maištingoji dukterie!Tu pasitikėjai savo turtais, sakydama:‘Kas išdrįs žygiuoti prieš mane?’
5. Tikėk manimi, atvesiu prieš tave siaubąiš visų pusių, – tai Viešpaties, Galybių DIEVO, žodis, –būsite išblaškyti, kiekvienas sau,ir nebus kam suburti pabėgėlių.
6. Bet vėliau aš sugrąžinsiu Amono tremtinius“, –tai VIEŠPATIES žodis.
7. Apie Edomą.Taip kalba Galybių VIEŠPATS:„Argi nebėra išminties Temane,nejau protingieji nebeturi ką patarti,nejau išseko jų išmintis?
8. Bėkite, traukitės atgal, slėpkitės giliai olose,Dedano gyventojai!Atsiųsiu jam Ezavo pražūtį,kai ateisiu jo nubausti.
9. Jei vynuogių rinkėjai ateitų pas tave,tai argi nepaliktų jie išrankų?Jei vagys ateitų nakčia,tai net ir jie vogtų tik tiek, kiek norėtų!
10. Bet aš, aš pats apnuoginau Ezavą,atidengiau jo slaptuosius guolius;nebėra kur jam slėptis.Išnaikinti ir jo palikuonys, ir giminės,ir kaimynai; jo nebėra!
11. Palik savo našlaičius, aš juos išlaikysiu;tavo našlės tepasitiki manimi“.
12. Taip kalba VIEŠPATS: „Net tie, kurie nenusipelnė gerti taurę, turės ją išgerti! Nejau tu liksi nenubaustas? Nenubaustas tu neliksi, turi ją gerti!
13. Dargi pats savimi prisiekiau, – tai VIEŠPATIES žodis, – Bocra taps siaubo reginiu ir pajuokos daiktu, tyrais, keiksmažodžiu, o visi jos miestai – amžinais griuvėsiais“.
14. Gavau žinią iš VIEŠPATIES,pasiuntinys buvo pasiųstas tautoms:„Rinkitės! Žygiuokite prieš šią tautą!Stokite į mūšį!
15. Ak, tikėk manimi, padarysiu tave mažiausią tarp tautų,paniekintą tarp žmonių!
16. Siaubas, kurį sukėlei,ir tavo įžūli širdis apgavo tave,tave, gyvenančią Uolos plyšiuose,įsikibusią į kalno viršūnę.Nors kaip erelis aukštai sau lizdą krauni,nulaipinsiu tave žemyn“, – tai VIEŠPATIES žodis.
17. Edomas taps siaubo reginiu. Kiekvienas praeivis, matydamas visas jo žaizdas, baisėsis ir neteks žado.
18. „Kaip po Sodomos ir Gomoros bei jų kaimyninių miestų sunaikinimo, – sako VIEŠPATS, – nebebus ten jokio gyventojo. Joks žmogus nebesikurs ten gyventi!
19. Žiūrėk! Kaip liūtas, kuris ateinaiš tankmės palei Jordaną į saugią ganyklą,aš staiga juos iš ten išvaikysiuir pavesiu ją savo išrinktajam!Juk kas man prilygs?Kas patrauks mane į teismą?Koks ganytojas galėtų prieš mane atsilaikyti?“