33. Džiaugsmas ir džiūgavimas pradingoiš Moabo krašto vaisingų sodų.Sustabdžiau vyną iš vyno spaustuvų,nėra kam linksmai dainuojant traiškyti vynuogių,nutilo vynuogių rinkimo džiaugsmas“.
34. Nuo Hešbono ir Elealės iki pat Jahaco sklinda riksmai. Klyksmai aidi nuo Coaro iki Horonaimų ir Eglat Šelišijos. Net Nimrimų vandenys virsta tyrais.
35. „Padarysiu Moabe galą, – tai VIEŠPATIES žodis, – tiems, kurie atnašauja aukas aukštumų alkuose ar degina smilkalus savo dievams“.
36. Todėl mano širdis kaip fleita rauda Moabo, mano širdis kaip fleita rauda Kir Hereso žmonių, nes dingo jų susikrautieji turtai.
37. Taip! Kiekviena galva nuskusta ir kiekviena barzda nukirpta; ant kiekvienos rankos įsipjautos žaizdos, ant kiekvieno juosmens ašutinė.
38. „Ant kiekvieno stogo Moabe ir visose jo aikštėse vien aimanos. Sudaužiau Moabą kaip indą, kurio niekas nebenori“, – tai VIEŠPATIES žodis.
39. O, kaip jis sutriuškintas! Kaip jie aimanuoja! Kaip Moabas iš gėdos palenkė sprandą! Moabas tapo pajuoka ir siaubo reginiu visiems savo kaimynams!
40. Taip! Juk taip kalba VIEŠPATS:„Žiūrėk! Jis puls žemyn kaip erelis,išskleidęs sparnus prieš Moabą.
41. Miestai bus paimti, tvirtovės nugalėtos.Tą dieną Moabo galiūnų drąsa buskaip drąsa moters gimdymo skausmuose.
42. Moabas bus sunaikintas; neišliks tauta,nes ji didžiavosi prieš VIEŠPATĮ.
43. Siaubas, duobė ir spąstai užklupo jus,Moabo gyventojai! – tai VIEŠPATIES žodis. –
44. Kas paspruks nuo klaiko, tas įpuls duobėn,kas išlips iš duobės, tas pateks į spąstus.Taip! Visa tai padarysiu Moabui jų bausmės metais“, –tai VIEŠPATIES žodis.
45. Hešbono paunksnėje nuilsę bėgliai trumpai stabtelėjo.Ugnis veržėsi iš Hebrono,liepsna – iš Sihono namų.Ji surijo Moabo kaktą,triukšmadarių galvą.
46. Vargas tau, Moabe!Pražuvai, Kemošo tauta!Tavo sūnūs išvedami tremtin,tavo dukterys – į nelaisvę.
47. „Tačiau dienų pabaigoje aš sugrąžinsiu Moabo tremtinius“, – tai VIEŠPATIES žodis. Kol kas toks teismas Moabui.