27. Izraelis buvo tau pajuokos daiktas, nors ir nebuvo pagautas su vagimis; kada tik kalbėjai apie jį, purtei savo galvą!
28. Palikite miestus, apsigyvenkite tarp uolų,Moabo gyventojai!Būkite kaip balandžiai, kraunantys lizdąant gilaus tarpeklio sienų.
29. Girdėjome apie Moabo išdidumą –jis labai išdidus, –girdėjome apie jo puikybę,įžūlų išdidumą, širdies pasipūtimą.
30. „Aš pats pažįstu, – tai VIEŠPATIES žodis, – jo įžūlumą:meluoja jis pagyromis,meluoja ir darbais.
31. Todėl raudu Moabo,dėl Moabo aimanuoju,Kir Hereso vyrų liūdžiu.
32. Verkiu tavęs, Sibmos vynuogyne,daugiau negu Jazero!Tavo atžalos nusidriekė anapus jūros,nusiraizgė iki pat Jazero.Tavo vasaros pjūtį ir vynuogių rinkimąužpuolė niokotojas.
33. Džiaugsmas ir džiūgavimas pradingoiš Moabo krašto vaisingų sodų.Sustabdžiau vyną iš vyno spaustuvų,nėra kam linksmai dainuojant traiškyti vynuogių,nutilo vynuogių rinkimo džiaugsmas“.
34. Nuo Hešbono ir Elealės iki pat Jahaco sklinda riksmai. Klyksmai aidi nuo Coaro iki Horonaimų ir Eglat Šelišijos. Net Nimrimų vandenys virsta tyrais.
35. „Padarysiu Moabe galą, – tai VIEŠPATIES žodis, – tiems, kurie atnašauja aukas aukštumų alkuose ar degina smilkalus savo dievams“.
36. Todėl mano širdis kaip fleita rauda Moabo, mano širdis kaip fleita rauda Kir Hereso žmonių, nes dingo jų susikrautieji turtai.
37. Taip! Kiekviena galva nuskusta ir kiekviena barzda nukirpta; ant kiekvienos rankos įsipjautos žaizdos, ant kiekvieno juosmens ašutinė.
38. „Ant kiekvieno stogo Moabe ir visose jo aikštėse vien aimanos. Sudaužiau Moabą kaip indą, kurio niekas nebenori“, – tai VIEŠPATIES žodis.