26. Nugirdykite jį, nes jis didžiavosi prieš VIEŠPATĮ! Tesivolioja Moabas savo vėmaluose, tetampa ir jis pajuokos daiktu!
27. Izraelis buvo tau pajuokos daiktas, nors ir nebuvo pagautas su vagimis; kada tik kalbėjai apie jį, purtei savo galvą!
28. Palikite miestus, apsigyvenkite tarp uolų,Moabo gyventojai!Būkite kaip balandžiai, kraunantys lizdąant gilaus tarpeklio sienų.
29. Girdėjome apie Moabo išdidumą –jis labai išdidus, –girdėjome apie jo puikybę,įžūlų išdidumą, širdies pasipūtimą.
30. „Aš pats pažįstu, – tai VIEŠPATIES žodis, – jo įžūlumą:meluoja jis pagyromis,meluoja ir darbais.
31. Todėl raudu Moabo,dėl Moabo aimanuoju,Kir Hereso vyrų liūdžiu.
32. Verkiu tavęs, Sibmos vynuogyne,daugiau negu Jazero!Tavo atžalos nusidriekė anapus jūros,nusiraizgė iki pat Jazero.Tavo vasaros pjūtį ir vynuogių rinkimąužpuolė niokotojas.
33. Džiaugsmas ir džiūgavimas pradingoiš Moabo krašto vaisingų sodų.Sustabdžiau vyną iš vyno spaustuvų,nėra kam linksmai dainuojant traiškyti vynuogių,nutilo vynuogių rinkimo džiaugsmas“.
34. Nuo Hešbono ir Elealės iki pat Jahaco sklinda riksmai. Klyksmai aidi nuo Coaro iki Horonaimų ir Eglat Šelišijos. Net Nimrimų vandenys virsta tyrais.