2. žuvo Moabo gyrius!Hešbone jie susimokė prieš jį:‘Ateikite! Padarykime jam galą, kad nebebūtų tauta!’Ir tu, Madmene, ir tu būsi nutildytas;kalavijas sėlins tau iš paskos.
3. Klausykitės! Klyksmas iš Horonaimų:‘Niokojimas ir baisus sunaikinimas!’ –
4. ‘Moabas sunaikintas!’ –klykia jo mažieji.
5. Jie kopia į Luhito kalvą,be perstojo graudžiai verkdami,nes girdėjo sunaikinimo klyksmą nuo Horonaimų atšlaičių:
6. ‘Bėkite! Gelbėkite savo gyvybę!Dykumoje būkite kaip laukinis asilas!’
7. Kadangi pasitikėjai savo laimėjimais ir turtais,tikrai ir tu būsi užimtas.Kemošas išeis į nelaisvędrauge su savo kunigais ir didžiūnais.
8. Niokotojas užpuls kiekvieną miestą.Nė vienas miestas neišsigelbės.Slėnis bus sunaikintas,Lyguma nuniokota taip, kaip sakė VIEŠPATS.
9. Parūpinkite druskos Moabui,nes jis tikrai kris.Jo miestai taps griuvėsiais,nebebus juose gyventojų“.
10. Tebūna prakeiktas, kas nerangiai vykdo VIEŠPATIES darbą! Tebūna prakeiktas, kas sulaiko savo kalaviją nuo kraujo!
11. Nuo jaunystės Moabas buvo saugus,įsikūręs savo užuovėjoje.Niekada nebuvo perpiltas iš indo į indą,niekada nėjo į tremtį.Todėl išlaikė savo skonį,ir jo kvapas nepakito.
12. „Todėl, tikėkite manimi, ateina dienos, – tai VIEŠPATIES žodis, – kai atsiųsiu pas jį pilstytojus, kad jį perpiltų, ištuštintų jo indus ir sudaužytų jo ąsočius.
13. Tuomet Moabas gėdysis Kemošo, kaip Izraelio namai gėdijosi Betelio, kuriuo pasitikėjo.
14. Kaip galite sakyti: ‘Mes esame galiūnai,narsuoliai mūšyje’?
15. Moabas nuniokotas, jo miestai paimti,jo rinktiniai jauni vyrai krito žudynėse, –tai žodis Karaliaus, kurio vardas – Galybių VIEŠPATS! –
16. Moabo nelaimė jau čia pat,jo pražūtis atskuba risčia.