20. ‘Nelaimė vejasi nelaimę’, – pranešama.Visas kraštas niokojamas,kaip mat sunaikintos mano palapinės,akimirksniu – mano pastogės.
21. Kiek ilgai turėsiu regėti tą karo vėliavą,klausytis tų rago garsų?
22. Deja, mano tauta paika!Manęs jie nepažįsta!Jie – neprotingi vaikai,be jokios nuovokos.Jie gudrūs vien pikta daryti,o gera daryti nemoka“.
23. Pažiūrėjau į žemę, ir štaiji nualinta ir dyka!Žvelgiau į dangų, ir nebuvo jame šviesos!
24. Pažiūrėjau į kalnus, ir štaijie drebėjo,o visos kalvos svyravo priekin ir atgal!