12. man paliepus, papučia stipresnis už juos vėjas.Dabar aš pats juos apkaltinsiu!“
13. Štai jis pakyla tarsi audros debesis.Jo vežimai tarsi viesulas,greitesni už erelius jo žirgai:„Vargas mums! Esame žuvę!“
14. Jeruzale, nuplauk nedorumą nuo savo širdies,kad dar galėtum būti išgelbėta!Kiek ilgai tu puoselėsi savo pražūtingas užmačias?
15. Klausykis! Ateina žinia iš Dano,neganda skelbiama iš Efraimo kalnų:
16. „Praneškite tautoms, garsinkite Jeruzalėje:‘Apgulėjai ateina iš tolimo krašto,žygiuoja prieš Judo miestus, karingai šaukdami’.
17. Kaip laukų sargai jie apsupo ją iš visų pusių,nes ji maištavo prieš mane“, – tai VIEŠPATIES žodis.
18. Tavo elgesys, tavo darbai tai padarė, –tavo nedorumas kaltas, kartėlisgula tau ant širdies!
19. „Mano širdie! Mano širdie! Raitausi iš skausmo!Netelpa krūtinėje mano širdis!Man plyšta širdis, negaliu tylėti,nes girdžiu rago garsus, mūšio šauksmus.
20. ‘Nelaimė vejasi nelaimę’, – pranešama.Visas kraštas niokojamas,kaip mat sunaikintos mano palapinės,akimirksniu – mano pastogės.
21. Kiek ilgai turėsiu regėti tą karo vėliavą,klausytis tų rago garsų?
22. Deja, mano tauta paika!Manęs jie nepažįsta!Jie – neprotingi vaikai,be jokios nuovokos.Jie gudrūs vien pikta daryti,o gera daryti nemoka“.
23. Pažiūrėjau į žemę, ir štaiji nualinta ir dyka!Žvelgiau į dangų, ir nebuvo jame šviesos!
24. Pažiūrėjau į kalnus, ir štaijie drebėjo,o visos kalvos svyravo priekin ir atgal!
25. Žvalgiausi, ir štainebuvo žmonių;net padangių paukščiai buvo išskridę!
26. Pažiūrėjau, ir štaiderlinga žemė buvo tapusi dykuma;visi jos miestai – griuvėsiai prieš VIEŠPATĮ,sunaikinti jo aitraus pykčio.
27. Taip kalba VIEŠPATS:„Tyrlaukiais pavirs visas kraštas,tačiau jo visai nesunaikinsiu.
28. Dėl to dejuos žemė,ir dangūs viršum jos apsigaubs juoda skraiste,nes aš pasakiau ir nesigailiu,nutariau ir neatšauksiu“.
29. Raitelių ir šaulių šauksmus išgirdę,išbėgioja visų miestų gyventojai.Jie šliaužia į urvus,slepiasi miškų tankmėse,kopia ant uolų:visi miestai ištuštėję, niekas ten nebegyvena.
30. O tu, pasmerktoji pražūčiai,ką tu manai, rengdamasi purpuru,puošdamasi aukso puošmenomis,dažydamasi akis?Veltui gražiniesi!Tavo meilužiai tave paniekina,tavo gyvybė jiems rūpi!
31. Girdžiu tarsi dejuotų gimdyvė,tarsi šauktų pirmąkart gimdanti motina.Tai šaukia duktė Sionas.Kvapą vos atgaudama, ji tiesia rankas:„Ak, vargas man!Alpstu nuvargusi, sugriebta žudikų!