4. Tuo metu Jeremijas dar nebuvo įmestas į kalėjimą ir tebevaikščiojo laisvas tarp žmonių.
5. Be to, faraono kariuomenė buvo išžygiavusi iš Egipto, ir Jeruzalę supę chaldėjai, apie tai išgirdę, nuo miesto buvo pasitraukę.
6. Tada Jeremiją pasiekė VIEŠPATIES žodis:
7. „Taip kalba VIEŠPATS, Izraelio Dievas. Taip atsakykite Judo karaliui, atsiuntusiam manęs pasiteirauti: ‘Štai faraono kariuomenė, žygiavusi jums į pagalbą, sugrįš į savo kraštą – į Egiptą.
8. O chaldėjai sugrįš ir kovos su šiuo miestu, paims jį ir sunaikins ugnimi’.
9. Taip kalba VIEŠPATS: ‘Neapsigaukite, manydami: ‹Chaldėjai visiškai atsitrauks nuo mūsų›, – nes jie nepasitrauks!
10. Net jeigu nugalėtumėte visą su jumis kovojančią chaldėjų kariuomenę ir būtų išlikę tik sunkiai sužeistieji savo palapinėse, net tie atsikėlę galėtų sunaikinti šį miestą ugnimi’“.
11. Chaldėjų kariuomenei, išsigandusiai faraono kariuomenės, pasitraukus nuo Jeruzalės,
12. Jeremijas, norėdamas dalyvauti savo šeimos paveldo dalybose, leidosi iš Jeruzalės į Benjamino žemę.
13. Kai pasiekė Benjamino vartus, tenai buvęs sargybinis Hananijos sūnaus Šelemijos sūnus, vardu Irija, nutvėrė pranašą, rėkdamas: „Pas chaldėjus nori perbėgti!“
14. Jeremijas atsakė: „Tai netiesa! Pas chaldėjus aš nebėgu!“ Bet Irija nenorėjo jo girdėti, suėmė Jeremiją ir nuvedė pas didžiūnus.