15. „Prašom sėstis, – jie tarė jam, – ir perskaityti“. Ir Baruchas jiems perskaitė.
16. Išgirdę visus žodžius, jie ėmė nuogąstauti ir sakyti vienas kitam: „Mes tikrai privalome visa tai pranešti karaliui“.
17. Po to jie Baruchą klausinėjo: „Prašom pasakyti mums, kaip užrašei visus šiuos žodžius? Ar iš jo lūpų?“
18. Baruchas atsakė: „Pats Jeremijas sakė visus šiuos žodžius, ir aš į knygą užrašiau juos rašalu“.
19. Tuomet didžiūnai tarė Baruchui: „Eik ir pasislėpk, tu ir Jeremijas! Tenežino niekas, kur judu esate!“
20. Padėję ritinį į saugią vietą raštininko Elišamos kambaryje, jie nuėjo į rūmus pas karalių ir pranešė jam visą reikalą.
21. Karalius pasiuntė Jehudį atnešti ritinį. Jehudis atnešė jį iš raštininko Elišamos kambario ir perskaitė klausant karaliui bei visiems aplink karalių stovintiems didžiūnams.
22. Tuo metu karalius sėdėjo žiemos rūmuose priešais kaitrią ugnį žarijų puode, nes buvo devintas mėnuo.
23. Kai tik Jehudis perskaitydavo tris ar keturias skiltis, karalius raštininko peiliu nupjaudavo tą gabalą ir nusviesdavo į ugnį žarijų puode, kolei visas ritinys sudegė žarijų puodo ugnyje.
24. Karalius ir visi jo dvariškiai, klausydamiesi visų tų žodžių, nei baiminosi, nei persiplėšė drabužius.