29. Tomis dienomis žmonės nebesakys: ‘Tėvai valgė rūgščias vynuoges, bet dantys atšipo vaikams!’
30. Ne! Kiekvienas mirs už savo paties kaltę: dantys atšips tam, kuris valgo rūgščias vynuoges.
31. Tikėkite manimi, ateina dienos, – tai VIEŠPATIES žodis, – kai sudarysiu naują sandorą su Izraelio namais ir Judo namais.
32. Ne tokią sandorą, kokią buvau sudaręs su jų tėvais tą dieną, kai paėmęs už rankos išvedžiau juos iš Egipto žemės. Nors aš buvau jų Valdovas, jie sulaužė mano Sandorą, – tai VIEŠPATIES žodis. –
33. Štai kokią Sandorą sudarysiu su Izraelio namais, atėjus toms dienoms, – tai VIEŠPATIES žodis. – Įdiegsiu jiems savo Įstatymą, įrašysiu jį jiems į širdį. Tada aš būsiu jų Dievas, o jie bus mano tauta.
34. Tada nebereikės bičiuliui raginti savo bičiulį ar broliui savo brolį: ‘Pažinkite VIEŠPATĮ!’ Visi, maži ir dideli, pažins mane, – tai VIEŠPATIES žodis, – nes jų kaltę atleisiu ir jų nuodėmės daugiau nebeatminsiu“.
35. Taip kalba VIEŠPATS,kuris duoda saulę, kad šviestų dieną,įpareigoja mėnulį ir žvaigždes, kad šviestų nakčia,kuris pažadina jūros bangų šniokštimą,kurio vardas yra Galybių VIEŠPATS:
36. „Tik jei tie įstataipranyktų be mano valios, – tai VIEŠPATIES žodis, –Izraelio palikuonysamžinai liautųsi buvę tauta mano akyse“.
37. Taip kalba VIEŠPATS:„Tik jei aukštybėse dangūs bus išmatuotiar gelmėse žemės pamatai ištirti,aš atmesiu visus Izraelio palikuonis dėl visa,ką jie yra padarę, – tai VIEŠPATIES žodis.
38. Tikėk manimi, ateina dienos, – tai VIEŠPATIES žodis, – kai VIEŠPATIES miestas bus atstatytas nuo Hananelio bokšto ligi Kampo vartų.
39. Matavimo virvė sieks dar toliau: tiesiai iki Garebo kalvos, o paskui pasuks Gojos link.
40. O visas lavonų ir pelenų slėnis, visi šlaitai viršum Kidrono slėnio, iki pat Arklių vartų kampo rytų pusėje, bus pašvęsti VIEŠPAČIUI. Miestas niekuomet nebebus nuniokotas ar sunaikintas“.