20. Argi Efraimas man vis dar brangus sūnus,mano numylėtas vaikas?Juk kada tik nuo jo nusigręžiu,vis menu jį su ilgesiu.Mano širdis dėl jo plaka,aš tikrai jo pasigailėsiu, – tai VIEŠPATIES žodis.
21. Pasistatyk ant kelio rodykles,nužymėk pati sau kelią ženklais,įsidėmėk vieškelį – kelią,kuriuo atėjai.Sugrįžk, mergele, Izraelio tauta,sugrįžk atgal į šiuos savo miestus.
22. Kiek ilgai dar svyruosi,maištingoji dukterie?Juk VIEŠPATS sukūrė naują dalyką žemėje:moteris apkabins vyrą“.
23. Taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: „Kai sugrąžinsiu tremtinius, Judo krašte ir miestuose vėl bus kartojamas pasveikinimas: ‘Telaimina tave VIEŠPATS, teisumo buveine, šventasis kalne!’
24. Judo krašte ir miestuose drauge gyvens žemdirbiai ir klajokliai su kaimenėmis,
25. nes aš atgaivinsiu pavargusius ir pasotinsiu bejėgius“.
26. Tada aš pabudau ir žvalgiausi, nes mano miegas buvo malonus.
27. „Tikėk manimi, ateina dienos, – tai VIEŠPATIES žodis, – kai Izraelio namuose ir Judo namuose pasėsiu žmonių pasėlį ir gyvulių pasėlį.
28. Kaip anuomet budėjau juos išraudamas, griaudamas, naikindamas, žlugdydamas ir siųsdamas pražūtin, taip budėsiu jų labui, kad atstatyčiau ir iš naujo pasodinčiau, – tai VIEŠPATIES žodis. –