19. Nors ir nutrūkau nuo saito, bet gailėjausi;atėjęs į protą, sudaviau į šlaunį.Esu sugėdintas ir raustu,priekaištauju sau už savo jaunystės nuodėmes’.
20. Argi Efraimas man vis dar brangus sūnus,mano numylėtas vaikas?Juk kada tik nuo jo nusigręžiu,vis menu jį su ilgesiu.Mano širdis dėl jo plaka,aš tikrai jo pasigailėsiu, – tai VIEŠPATIES žodis.
21. Pasistatyk ant kelio rodykles,nužymėk pati sau kelią ženklais,įsidėmėk vieškelį – kelią,kuriuo atėjai.Sugrįžk, mergele, Izraelio tauta,sugrįžk atgal į šiuos savo miestus.
22. Kiek ilgai dar svyruosi,maištingoji dukterie?Juk VIEŠPATS sukūrė naują dalyką žemėje:moteris apkabins vyrą“.
23. Taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: „Kai sugrąžinsiu tremtinius, Judo krašte ir miestuose vėl bus kartojamas pasveikinimas: ‘Telaimina tave VIEŠPATS, teisumo buveine, šventasis kalne!’
24. Judo krašte ir miestuose drauge gyvens žemdirbiai ir klajokliai su kaimenėmis,
25. nes aš atgaivinsiu pavargusius ir pasotinsiu bejėgius“.
26. Tada aš pabudau ir žvalgiausi, nes mano miegas buvo malonus.
27. „Tikėk manimi, ateina dienos, – tai VIEŠPATIES žodis, – kai Izraelio namuose ir Judo namuose pasėsiu žmonių pasėlį ir gyvulių pasėlį.
28. Kaip anuomet budėjau juos išraudamas, griaudamas, naikindamas, žlugdydamas ir siųsdamas pražūtin, taip budėsiu jų labui, kad atstatyčiau ir iš naujo pasodinčiau, – tai VIEŠPATIES žodis. –
29. Tomis dienomis žmonės nebesakys: ‘Tėvai valgė rūgščias vynuoges, bet dantys atšipo vaikams!’
30. Ne! Kiekvienas mirs už savo paties kaltę: dantys atšips tam, kuris valgo rūgščias vynuoges.
31. Tikėkite manimi, ateina dienos, – tai VIEŠPATIES žodis, – kai sudarysiu naują sandorą su Izraelio namais ir Judo namais.
32. Ne tokią sandorą, kokią buvau sudaręs su jų tėvais tą dieną, kai paėmęs už rankos išvedžiau juos iš Egipto žemės. Nors aš buvau jų Valdovas, jie sulaužė mano Sandorą, – tai VIEŠPATIES žodis. –
33. Štai kokią Sandorą sudarysiu su Izraelio namais, atėjus toms dienoms, – tai VIEŠPATIES žodis. – Įdiegsiu jiems savo Įstatymą, įrašysiu jį jiems į širdį. Tada aš būsiu jų Dievas, o jie bus mano tauta.
34. Tada nebereikės bičiuliui raginti savo bičiulį ar broliui savo brolį: ‘Pažinkite VIEŠPATĮ!’ Visi, maži ir dideli, pažins mane, – tai VIEŠPATIES žodis, – nes jų kaltę atleisiu ir jų nuodėmės daugiau nebeatminsiu“.
35. Taip kalba VIEŠPATS,kuris duoda saulę, kad šviestų dieną,įpareigoja mėnulį ir žvaigždes, kad šviestų nakčia,kuris pažadina jūros bangų šniokštimą,kurio vardas yra Galybių VIEŠPATS: