15. Taip kalba VIEŠPATS: „Pasigirdo aimanos šauksmas Ramoje,raudojimas ir graudus verksmas! Rachelė rauda savo vaikų;ji nesileidžia paguodžiama, nes jų nebėra“.
16. Taip kalba VIEŠPATS:„Nustok aimanavusi,nusišluostyk ašaras,nes už tavo vargą bus atlyginta, –tai VIEŠPATIES žodis, –jie sugrįš iš priešų krašto!
17. Viltinga tavo ateitis, –tai VIEŠPATIES žodis, –tavo vaikai sugrįš į savo tėvynę!
18. Tikrai girdėjau Efraimą raudant:‘Tu mane plakei, ir aš priėmiau plakimą.Aš buvau kaip neprijaukintas veršis.Sugrąžink mane, leisk man sugrįžti,nes tu esi VIEŠPATS, mano Dievas.
19. Nors ir nutrūkau nuo saito, bet gailėjausi;atėjęs į protą, sudaviau į šlaunį.Esu sugėdintas ir raustu,priekaištauju sau už savo jaunystės nuodėmes’.
20. Argi Efraimas man vis dar brangus sūnus,mano numylėtas vaikas?Juk kada tik nuo jo nusigręžiu,vis menu jį su ilgesiu.Mano širdis dėl jo plaka,aš tikrai jo pasigailėsiu, – tai VIEŠPATIES žodis.
21. Pasistatyk ant kelio rodykles,nužymėk pati sau kelią ženklais,įsidėmėk vieškelį – kelią,kuriuo atėjai.Sugrįžk, mergele, Izraelio tauta,sugrįžk atgal į šiuos savo miestus.
22. Kiek ilgai dar svyruosi,maištingoji dukterie?Juk VIEŠPATS sukūrė naują dalyką žemėje:moteris apkabins vyrą“.
23. Taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: „Kai sugrąžinsiu tremtinius, Judo krašte ir miestuose vėl bus kartojamas pasveikinimas: ‘Telaimina tave VIEŠPATS, teisumo buveine, šventasis kalne!’
24. Judo krašte ir miestuose drauge gyvens žemdirbiai ir klajokliai su kaimenėmis,
25. nes aš atgaivinsiu pavargusius ir pasotinsiu bejėgius“.
26. Tada aš pabudau ir žvalgiausi, nes mano miegas buvo malonus.
27. „Tikėk manimi, ateina dienos, – tai VIEŠPATIES žodis, – kai Izraelio namuose ir Judo namuose pasėsiu žmonių pasėlį ir gyvulių pasėlį.
28. Kaip anuomet budėjau juos išraudamas, griaudamas, naikindamas, žlugdydamas ir siųsdamas pražūtin, taip budėsiu jų labui, kad atstatyčiau ir iš naujo pasodinčiau, – tai VIEŠPATIES žodis. –
29. Tomis dienomis žmonės nebesakys: ‘Tėvai valgė rūgščias vynuoges, bet dantys atšipo vaikams!’
30. Ne! Kiekvienas mirs už savo paties kaltę: dantys atšips tam, kuris valgo rūgščias vynuoges.
31. Tikėkite manimi, ateina dienos, – tai VIEŠPATIES žodis, – kai sudarysiu naują sandorą su Izraelio namais ir Judo namais.
32. Ne tokią sandorą, kokią buvau sudaręs su jų tėvais tą dieną, kai paėmęs už rankos išvedžiau juos iš Egipto žemės. Nors aš buvau jų Valdovas, jie sulaužė mano Sandorą, – tai VIEŠPATIES žodis. –