1. „Tuo metu, – tai VIEŠPATIES žodis, –aš būsiu visų Izraelio šeimų Dievas,ir jos bus mano tauta“.
2. Taip kalba VIEŠPATS: „Tauta, išlikusi nuo kalavijo,rado malonę dykumoje“.Kai Izraelis ieškojo ramybės,
3. iš tolo man pasirodė VIEŠPATS:„Amžina meile aš pamilau tave,todėl nesiliauju tau reikštis ištikimąja meile.
4. Vėl tave atstatysiu;mergele, Izraelio tauta, tu būsi atstatyta!Vėl išsipuošusi, būgneliais nešina,žengsi ir šoksi linksmuolių ratelyje.
5. Vėl veisi vynuogynus Samarijos kalnuose;sodintojai gardžiuosis jų vaisiais.
6. Taip! Diena ateis, kai sargai ant Efraimo aukštumų šauks:‘Kelkitės! Eikime į Sioną,pas VIEŠPATĮ, savo Dievą’“.
7. Taip kalba VIEŠPATS:„Džiaugdamiesi giedokite Jokūbui,valiuokite pirmajai tarp tautų!Skelbkite, garbindami ir sakydami:‘Savo tautą, Izraelio likutį,išgelbėjo VIEŠPATS!’
8. Štai parvesiu juos iš šiaurės krašto,surinksiu iš žemės pakraščių.Tarp jų – akli ir raiši,moterys su vaikais ir gimdyvės;visi drauge sugrįš kaip didi bendrija!
9. Verkdami jie eis namo,bet aš vesiu juos guosdamas.Vesiu juos prie tekančių upokšniųlygiu keliu, kad niekas neklupinėtų,nes aš esu Izraelio tėvas,o Efraimas – mano pirmagimis.
10. Klausykitės, tautos, VIEŠPATIES žodžio!Skelbkite jį tolimuose pajūriuose!Sakykite: ‘Tas, kuris išblaškė Izraelį,surinks ir ganys jį kaip kerdžius savo kaimenę.
11. Taip, nes VIEŠPATS išpirko Izraelį,atpirko jį iš galingesnės už jį rankos.