9. O jie tarnaus VIEŠPAČIUI, savo Dievui, ir savo karaliui Dovydui, kurį jiems išauginsiu.
10. Taigi, mano tarne Jokūbai, nebijok, –tai VIEŠPATIES žodis, – nenuogąstauk, Izraeli!Tik pasižiūrėk! Aš išgelbėsiu tave iš tolimosios vietosir tavo palikuonis iš tremties krašto.Tada Jokūbas sugrįš ir ras ramybę,gyvens saugiai, ir nebus kam jo gąsdinti,
11. nes aš esu su tavimi ir tave apsaugosiu, –tai VIEŠPATIES žodis. –Padarysiu galą visoms tautoms,kuriose tave išblaškiau,bet tau galo nepadarysiu.Tačiau ir nebausto tavęs nepaliksiu,nuplaksiu tave pagal teisingą saiką“.
12. Taip kalba VIEŠPATS:„Tavo sužalojimas mirtinas,tavo žaizda nebepagydoma!
13. Nėra kam tave gydyti,nėra vaisto tavo ligai,nėra tau išgijimo.
14. Tave užmiršo visi tavo meilužiai,neberūpi jiems, kaip tau sekasi.Taip, smogiau tau, kaip smogtų priešas,pamokiau nuožmia bausmeuž tavo didelę kaltę ir nuodėmių gausybę.
15. Ko gi aimanuoji dėl savo sužalojimo,dėl savo nepagydomo skausmo?Dėl tavo didelės kaltės ir nuodėmių gausybėsvisa tai padariau.
16. Tačiau visi ryjantys tave bus suryti,o tavo priešai visi eis į tremtį.Visi niokojantys tave bus nuniokoti,o visus apgrobiančius tave atiduosiu grobimui.
17. Grąžinsiu tau sveikatą,tavo žaizdas užgydysiu, – tai VIEŠPATIES žodis, –nors jie ir vadino tave ‘Atmestąja’,‘Sionu, kuris niekam nerūpi’“.
18. Taip kalba VIEŠPATS:„Žiūrėk! Atstatysiu Jokūbo palapines,pasigailėsiu jo trobų.Miestas bus atstatytas ant savo kalvos,ir rūmai stovės ant savo pamatų.