13. Nėra kam tave gydyti,nėra vaisto tavo ligai,nėra tau išgijimo.
14. Tave užmiršo visi tavo meilužiai,neberūpi jiems, kaip tau sekasi.Taip, smogiau tau, kaip smogtų priešas,pamokiau nuožmia bausmeuž tavo didelę kaltę ir nuodėmių gausybę.
15. Ko gi aimanuoji dėl savo sužalojimo,dėl savo nepagydomo skausmo?Dėl tavo didelės kaltės ir nuodėmių gausybėsvisa tai padariau.
16. Tačiau visi ryjantys tave bus suryti,o tavo priešai visi eis į tremtį.Visi niokojantys tave bus nuniokoti,o visus apgrobiančius tave atiduosiu grobimui.
17. Grąžinsiu tau sveikatą,tavo žaizdas užgydysiu, – tai VIEŠPATIES žodis, –nors jie ir vadino tave ‘Atmestąja’,‘Sionu, kuris niekam nerūpi’“.
18. Taip kalba VIEŠPATS:„Žiūrėk! Atstatysiu Jokūbo palapines,pasigailėsiu jo trobų.Miestas bus atstatytas ant savo kalvos,ir rūmai stovės ant savo pamatų.
19. Iš ten skambės padėkos giesmėsir džiaugsmo balsai.Padidinsiu jų skaičių, ir bus jų nemažai,padarysiu juos garbingus, ir nebebus jie menki.
20. Jo vaikai bus kaip buvę senovėje,o jo bendruomenė tvirtai gyvuos mano malone.Bausme lankysiu visus jų engėjus.