16. Kai tapsite gausūs ir būsite vaisingi krašte, – tai VIEŠPATIES žodis, –tomis dienomis žmonės daugiau nebesakys:‘VIEŠPATIES Sandoros Skrynia!’Į galvą niekam ji nebeateis,niekas jos nebeminės,nepasiges ir naujos nebedarys.
17. Tuo metu Jeruzalė bus vadinama ‘VIEŠPATIES sostu’; visos tautos ten susirinks, kad pašlovintų VIEŠPATIES vardą Jeruzalėje. Savo nedorų širdžių potraukiams jos daugiau nebepasiduos.
18. Tomis dienomis Judo namai susijungs su Izraelio namais, ir abeji drauge ateis iš šiaurės šalies į kraštą, kurį jūsų tėvams daviau kaip paveldą.
19. Tuomet sau maniau,kaip būtų smagu įsūnyti tave kaip vaiką,duoti tau malonų kraštą,gražiausią palikimą tarp tautų!Vadintum mane: ‘Mano Tėve!’ – maniau,ir nuo manęs nenusigręžtum.
20. Tačiau kaip moteris dėl meilužio darosi neištikima,taip tu buvai man neištikima, Izraelio tauta“, –tai VIEŠPATIES žodis.
21. Girdėti balsas nuo plikų aukštumų!Maldaujantis Izraelio vaikų verksmas,nes jie paklydo, eidami keliais,ir pamiršo VIEŠPATĮ, savo Dievą.
22. „Sugrįžkite, maištingieji vaikai,aš pagydysiu jūsų atsimetimą“.„Mes čia! Dabar einame pas tave,nes tu esi VIEŠPATS, mūsų Dievas!
23. Išties apgaulė – kalvose,klegesys – aukštumose!Tik VIEŠPATYJE, mūsų Dieve, tėra Izraelio išganymas.
24. Toji Gėda nuo mūsų jaunų dienų rijo visa,ką pelnė mūsų tėvai:avis ir galvijus,sūnus ir dukteris.
25. Mes gėdą pasiklojome ir nešlove apsiklojome,nes VIEŠPAČIUI, mūsų Dievui, nusidėdavomenuo pat jaunystės iki šios dienosir mes, ir mūsų tėvai;neklausėme VIEŠPATIES, mūsų Dievo, balso“.